Straipsnio nuoroda:

http://www.moles.ee/02/Feb/18/5-1.php

О равных возможностях мужчин и женщин

Тийна Ильзен руководит дискуссией на семинаре «Лидерство женщин в современном мире». 4 х фото Эллен КАЛЬЮМЯЭ

в странах Балтии и в Закавказье говорили во время состоявшегося 14 — 17 февраля в Таллинне семинара «Лидерство женщин в современном мире» представительницы двух столь отдаленных географически друг от друга регионов. Однако общее советское прошлое и опыт, накопленный за десять лет независимости, показали, что многое объединяет эти два региона. Речь шла как о проблемах, так и о положительном опыте.

Значительная часть дискуссий на семинаре, организованном Бюро по демократическим институтам и правам человека (БДИПЧ) ОБСЕ и Центром по обучению женщин, была сосредоточена на гендерном анализе осуществляемых и планируемых проектов. Новое слово «гендер» постепенно завоевывает признание как в Эстонии, Латвии и Литве, так и в Армении, Азербайджане и Грузии. Хотя бывают и забавные случаи. Армянские женщины рассказали, как в представленные ими в высокие государственные инстанции документы предложили внести небольшую поправку, изменив «гендер» на «тендер». У азербайджанских женщин, предложивших включить гендер в разрабатываемые проекты, спросили, кто это такой Гендер, на что пришлось ответить, что он хороший человек, всем понравится.

Доклад кандидата медицинских наук, главного специалиста Азербайджана по медицинской генетике Камилы Дадашевой о насилии вызвал живую реакцию участников семинара.

Шутки шутками, но гендер, нашедший теоретические обоснования на уровне анализа гендерных отношений и гендерного равенства, медленно входит в практику разделения труда, в политические и социальные отношения. Однако культурные стереотипы и в ХХI веке берут верх над прогрессивными теориями. Наиболее это проявляется в патриархальном сельском обществе, где роли между мужчинами и женщинами распределены много столетий назад, и сломать бытующие обычаи бывает весьма трудно.
Но, как рассказали представительницы Азербайджана, благодаря программе БДИПЧ, штаб-квартира которого находится в Варшаве, удалось начать дискуссии о равных возможностях мужчин и женщин в самых отдаленных от столицы регионах. В семинарах по гендеру принимают участие женщины разных возрастов и профессий. Руководителю проекта в Закавказье Тийне Ильзен удалось увлечь лидеров многих женских организаций, а также женщин, работающих в парламентах и исполнительных органах власти. Сейчас настало время привлекать мужчин в обсуждение и осуществление проектов с учетом гендерного анализа.

Советник омбудсмена по равным правам в Литве Альгирдас Мешкаускас и депутат Национального собрания Армении Эрмине Нагдалян.

Единственным представителем сильного пола на таллиннском семинаре стал советник омбудсмена по равным правам в Литве Альгирдас Мешкаускас, который, надо отдать должное, уверенно чувствовал себя среди женщин, владея предметом дискуссии и делясь богатым опытом, накопленным Литвой в этой области.
Участники семинара сразу же согласились, что в современном обществе меняется не только традиционный образ женщины, но и мужчины. Из-за растущей безработицы часто женщины берут на себя роль кормильца семьи, а мужчины, утратив свою традиционную роль, теряют мужественность, становятся агрессивными, пьют и часто кончают жизнь самоубийством. По числу суицидов Литва опережает балтийских соседей и Россию, причем значительное число мужчин-самоубийц там в возрасте 40-45 лет.

Депутат парламента Грузии от Абхазии Ада Марчаниа.

В то время, как девушки идут учиться военным специальностям, мужчины считают позором заниматься женскими профессиями. И роль СМИ, общественного мнения в этом очень важна. Почему, например, маникюрщицей должна быть обязательно женщина, когда победителем всемирного конкурса стал мужчина? Почему в рекламах стирка и приготовление еды постоянно остаются прерогативой женщин?
Формирование гендерной культуры, взгляд через т.н. «гендерные очки», о которых в своем выступлении рассказала заведующая бюро по равным правам Министерства социальных дел Эстонии Юлле-Марике Папп, начинается с мелочей, например, розетки не только для бритвы, но и для фена в строящейся гостинице. И так шаг за шагом общество сможет уравнять права и возможности женщин и мужчин, изменяя, если это необходимо, действующие политические и экономические институты и структуры.
Подводя итоги дискуссии, женщины отметили, что необходимо найти индикаторы гендерного развития как количественные, так и качественные. В отличие от «тендера», гендер, по их словам, революция, которая осуществляется эволюционным путем. Сотрудничая, можно сделать больше и эффективнее то, над чем сейчас каждая страна работает отдельно. А для этого нужны встречи, подобно только что состоявшейся, обмен информацией, издание методических материалов, учеба с привлечением зарубежных и местных экспертов, совместные яркие акции, более широкое участие в дискуссиях молодежи и представителей СМИ.
Отметив духовное родство двух регионов — Балтийского и Закавказского, — женщины определили дальнейшие шаги и договорились, что вторая встреча при поддержке БДИПЧ ОБСЕ непременно состоится.

Рута ПЕЛЬС

_______________________________
_____________________________________________________
____________________________________________________________________________

* * *
Susėdom susimąstę

Aš ir Ruduo

Senokai nesimatę

Panašūs kažkuo

Mano praretėjo garbanos

Pakosčiu, sulinkau

Ir jį kamuoja darganos

Ir jį pilkoką sutikau

Galėtume šilčiau kur paliūdėti

Bet neisim vien dėl to -

Nes Vasara ten gali sėdėti

Apsikabinus su bet kuo

Lyg Vilniaus bokštai susižvalgom -

Dabar toliau matyti

Ir ašaras ir juoką valdom

Jausmų nėra kam išsakyti

Panašūs mes abu

Gal net draugai geri

Patylėsime kartu

Kol dar vienam kely

2010 m. lapkričio 10 d.

Vyrai – visuomenės požiūrio į tėvystę įkaitai

Šis straipsnis iš DELFI interneto vartų.
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=46268139

Inga Saukienė, www.DELFI.lt

2011 birželio mėn. 4 d. 22:13

Vyrų krizių ir informacijos centro įkūrėjo Algirdo Meškausko manymu, tėvystės supratimas mūsų visuomenėje vis dar lieka stereotipinis – tai šeimos išlaikytojas. Greičiausiai jis dar ilgai nesikeis. Jei ir vyksta pokyčiai, jie vyksta vyrų galvose, bet ne visuomenės požiūryje į juos. Prie neigiamo tėvo įvaizdžio formavimo, deja, prisideda ir pačios mamos, neįsileisdamos vyro į kasdienius jos ir vaiko rūpesčius bei nuolat gąsdindamos juo vaiką.

Smurtas šeimoje neretai siejamas su naujagimio atsiradimu
„Didžiajai daliai vyrų vaikai yra labai svarbūs. Vaikas turi labai didelę įtaką santykiams šeimoje, deja, ne visada teigiamą. Yra tyrimų, įrodančių, kad smurtas šeimoje labai susijęs su pirmo vaiko gimimu. Bėda ta, kad berniukams nuo mažens neaiškinama, kokios pareigos jų laukia šeimoje, todėl daugeliui naujas vaidmuo kelia nepakeliamą įtampą, baimę. Jie nesusitvarko su šia netikėta didele atsakomybe“, - svarstė pašnekovas.
Anot A. Meškausko, kaip bebūtų gaila, tėvas mūsų visuomenėje vis dar išlieka baudėjas. Tokį įvaizdį kuria pati moteris, vaiką gąsdindama – esą pargrįš tėvelis ir tuomet parodys.
„Vyras galbūt niekada vaiko nė pirštu nepalietė, bet vaikas nuolat gąsdinamas. Žinant, kad vyrai vaikams skiria mažiau dėmesio, teisindamiesi, kad daug dirba ir mažai būna namie – ir taip yra iš tiesų, jų ryšys su vaikais silpnesnis, o dar jie atsiduria ir baudėjo vaidmenyje. Taigi daugelis vyrų turi mažą savo vaikų pasitikėjimą. Tai reiškia, kad vyrai daug ko nesužino, kaip klostosi vaiko gyvenimas, kas jam rūpi, kokios jo problemos. Viskas lieka taip, kaip sugeba mama suorganizuoti, bet nemanau, kad moterys visada viską išmano geriau ir teisingiau pataria.
Didžioji dalis vyrų, kurie ateina pas mus, skundžiasi vienišumu. Nors jie turi šeimą, nesusikuria ryšio su artimaisiais. Jie ištisomis dienomis dirba, stengiasi kuo daugiau uždirbti, tačiau dažniausiai nepavyksta, kiek patys ir kiti norėtų, tačiau vis tiek trokšta, kad juos vertintų. Deja, emocinis ryšys yra labai silpnas arba jo visai nėra, visi šeimos nariai seniai susikūrę savo gyvenimus, turi savo interesų ratą – tiek žmona, tiek vaikai. Ir kažką pakeisti jau vėlu, juolab kad ir vyro įgūdžiai bendrauti nesusiformavę. Save pateikti kaip jausmingesnį ir reikalingą ne tik dėl materialinės naudos jau būna sunku“, - teigė vyrų problemų ekspertas.
Todėl labai svarbu, kad vyras dėtų visas pastangas dalyvauti vaiko gyvenime nuo pat gimimo. Moterims šiuo atžvilgiu lengviau. Joms daug kas gaunasi savaime, per kasdienius darbus, žaislus, per maitinimą, pagaliau per geresnį supratimą, kas yra motinystė, nes mergaitės, skirtingai nei berniukai, jai ruošiamos. Jau pats gimdymas sutvirtina moters ir vaiko ryšį, jis užsimezga natūraliai. Vyras iš šios zonos išstumiamas: „Nelįsk čia, aš pati susitvarkysiu, tu geriau padaryk tą ir tą“.
„Vėliau jau ir jam gerai, kad nereikia lįsti. Užtat jis gali pažvejoti, pamedžioti, į alaus barą su draugais nueiti. Jei ir atsiranda mintis, kad būtų neblogai kur nors su vaiku nueiti, tikrai ne su tokiu, kuris dar nevaikšto, o jei ir vaikšto, dar nešneka, o jei ir šneka – vis tiek dar žiopliukas. Tačiau kai vaikas paauga, traukinys jau būna išvykęs. Ir tėvas savyje neturi nusiteikimo bei įpročio bendrauti su vaiku, ir vaikas yra atpratęs nuo tėvo. Natūralu, kad vyrui apmaudu: jis vargo, dirbo, stengėsi, jo manymu, nuoširdžiai, dėl artimųjų, tačiau ryšio su jais neturi – nei pagarbos, nei dėkingumo.
Nesakau, kad reikia kratytis atsakomybės aprūpinti šeimą, tačiau tai neturi būti pagrindinis tikslas. Nereikia galvoti, kad pagarbą galima užsitarnauti daiktais. Reikalingas turi būti kasdien, kad vaikas tave gerbtų ir mylėtų, net jei nesugebėsi jam kažko nupirkti. Labai svarbu vaikui parodyti, kiek pastangų tėvams kainuoja, kad jis gautų visa tai, ką gauna. Aš visada žaviuosi klausydamasis turtingų žmonių, kurie sugeba apriboti vaikų poreikius. Ypač vyrai dažnai persistengia kompensuodami savo nebuvimą namuose. Taip jie patys pripratina vaiką žiūrėti į juos kaip į piniginę. Galbūt aš sutirštinu spalvas, vardinu kraštutinumus, bet tai yra“, - sakė A. Meškauskas.
Tėvas – baudėjas ir pinigų darymo mašina
Pašnekovas pastebi, kad ir moterims vyras labai dažnai yra tik naudos nešėjas. Tiesa, moters požiūris į vyrą priklauso nuo jos amžiaus ir socialinės padėties. Jei moteris finansiškai savarankiška, turi pagrindą po kojomis, ji nesureikšmina vyro teikiamos materialinės naudos.
„Tačiau didžioji dalis moterų, ypač jaunos merginos, vis dar mato galimybę per vyrą susikurti gerovę. Trūksta savarankiškumo mūsų moterims. Skandinavų patirtis ir jų tyrimai rodo, kad moterys, kurios tuokiasi vyresniame amžiuje, kai jau yra baigusios mokslus, turi darbą, pagrindą po kojomis, jos nebeieško sponsoriaus, o žiūri, koks žmogus. Tai patvirtina ir skyrybų statistika – jaunos poros skiriasi dažniau ne susituokusios vyresniame amžiuje.
Reikia pripažinti, kad ir vyrai labai akcentuoja savo materialinę pusę, norėdami atkreipti į save moterų dėmesį. Vėliau lazda atsisuka kitu galu. Per trumpą laiką paprasta sužavėti prabangiu automobiliu ar stora pinigine, tačiau vėliau gyvenant nepavyksta to lygio išlaikyti. Todėl aš visada patariu vyrams iš pradžių rodyti mažiau nei jie turi iš tikrųjų. Beje, mūsų centre lankosi vyras, kuris po dviejų skyrybų nusprendė slėpti savo prabangų automobilį bei namą ir atkakliai ieško tos, kurią sužavės ne jo turtai, o jis pats“, - pasakojo A. Meškauskas.
Anot jo, didžiausia mūsų šeimų bėda – tolerancijos ir pagarbos vienas kitam stoka. „Jei šeimai tinka tradicinis tėvo įvaizdis, tegu jie taip ir gyvena. Tačiau reikia netrukdyti tiems, kurie nori keistis. Jei žmogus nori eiti tėvystės atostogų, nesijuokime iš jo, o drąsinkime. Jei moteris nori siekti karjeros, ji yra gabi kažkam, nesakykime, kad jos vieta prie puodų ir vaikų. Reikia daugiau tolerancijos – tiek sutuoktiniui, tiek savo vaikams.
Vaiko taip pat negalima laikyti savo nuosavybe. Žinoma, daug lengviau jį formuoti brutalumu, o ne per pagarbą, susiklausymą, stipraus ryšio susikūrimą. Tačiau jeigu vaikas taip gerbs savo tėvą, kad net jo mimikos pasikeitimas jam bus didžiausia bausmė, nereikės jokių kitų priemonių. Dažnai vyrai sako: „Jei tėvas nebūtų man įkrėtęs diržo, nebūčiau tapęs žmogumi, tačiau kai užvožė, iškart gerti ar rūkyti mečiau“. Tačiau kai pradedi tikslintis, paaiškėja, kad tėvas sūnaus nemušdavo – buvo tik tas vienintelis kartas. Ir iš tiesų ne mušimas pakeitė žmogaus elgesį, o jis taip gerbė ir mylėjo tėvą, kad buvo sukrėstas jo pykčio, kurį šis sugebėjo išreikšti tik tokia forma. Jei tėvas nebūtų sūnaus mušęs, o tik gerai išbaręs, rezultatas būtų tas pats. O kitą, būna, muša, bet niekas nesikeičia, nes jis nejaučia pagarbos“, - svarstė pašnekovas.
Visgi A. Meškauskas šviesą tunelio gale mato. Jauni vyrai, kuriuos pašnekovui tenka sutikti tėvystės kursuose, nėščiųjų mokykloje, mažiau priklausomi nuo stereotipinių visuomenės nuostatų ir dažniau renkasi tai, kas jiems patiems reikalinga. Tiesa, pokyčiai gal ir nėra tokie ryškūs, kokių norėtųsi. Pavyzdžiui, pašalpas už ilgąsias vaiko priežiūros atostogas vidutiniškai kas mėnesį gauna per 3 tūkst. vyrų. Galimybe išeiti mėnesio tėvystės atostogų, gimus vaikui, pernai pasinaudojo 12,4 tūkst. vyrų. Tai kiek daugiau nei trečdalis iš visų tėvų, kuriems gimė vaikai.
„Tie, kurie ima tėvystės atostogas, yra naujo požiūrio vyrai. Jiems rūpi ne tai, kaip juos vertina aplinkiniai, bet tai, kas yra naudingiau šeimai. Tai ir yra tikrasis vyriškumas – ne duoti į snukį, užsispirti ir laikytis savo susigalvotų tiesų, bet priimti sprendimą, kuris yra naudingas, negalvojant apie įvaizdį ir stereotipinį vertinimą“, - įsitikinęs pašnekovas.

Straipsnio nuoroda:

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/verslas/privatininkai_jau_okupuoja_ir_mokyklas/,print.1

Privatininkai jau okupuoja ir mokyklas (3)

2011 birželio mėn. 06 d. 15:29:14 Perskaitė 797

Savo lėšomis suremontavę mokyklos klases, 110-ties sostinės pirmokėlių tėvai buvo šokiruoti, atsitiktinai sužinoję, kad nuo rugsėjo jų vaikai išgrūdami į gerokai prastesnes patalpas, o į suremontuotąsias atsikrausto... privati internacionalinė mokykla.

Praėjusį penktadienį sostinės Antano Vienuolio pagrindinės mokyklos pradinukų tėvai prarado viltį, kad pavyks išsaugoti savo vaikams saugią ir patogią aplinką mokykloje. Mat Vilniaus savivaldybės administracijos Švietimo departamentas palaimino jų iškėlimą į prastesnes patalpas Senamiesčio vidurinėje mokykloje. Šioje mokykloje vaikai pernai buvo įkurdinti to paties departamento sprendimu, nes A.Vienuolio pagrindinėje mokykloje jiems pritrūko vietos.

Klases nusižiūrėjo privatininkai

Rusakalbėje Senamiesčio vidurinėje mokykloje patalpas nuomojasi ir privati mokykla “VIMS - Vilnius International Meridian School” (VIMS), mokanti savivaldybei solidžią nuomą.

Šį pavasarį A.Vienuolio mokyklos pradinukų tėvai atsitiktinai sužinojo, kad į VIMS ketinama priimti dar kelias dešimtis turkų tautybės mokinių, todėl ši siekia papildomai išsinuomoti patalpų. VIMS vadovams į akį krito būtent tos, kuriose šiuo metu mokosi 5 lietuvių klasės - iš viso 110 vaikų.

“Leisdami vaikus į šią mokyklą, mes savo jėgomis ir savo lėšomis susiremontavome klasę ir tikėjomės, kad ta investicija naudosimės visus ketverius metus, - “Respublikai” sakė vieno iš pirmokų tėtis Algirdas Meškauskas. - O dabar mūsų vaikai iškeldinami į gerokai prastesnes patalpas, kurioms, kad atitiktų elementarias higienos sąlygas, reikia milžiniško remonto”.

Palaikymo nesulaukė

Tėvai nerimauja, kad jų pradinukai keliami į bendrą koridorių su vyresniųjų Vilniaus Senamiesčio vidurinės mokyklos klasių mokiniais. Jie nebeturės atskirų tualetų, be to, priešais klasių langus yra aukštas pylimas su medžiais, todėl teks visą dieną naudoti dirbtinį apšvietimą.

“Mes kreipėmės į miesto savivaldybę, prašydami, kad privačiai mokyklai sąlygos nebūtų gerinamos mūsų vaikų sąskaita, tačiau mus išklausę Švietimo departamento vadovai siūlė tartis tarpusavyje. Nepadėjo ir tėvų kreipimasis į Vilniaus merą Artūrą Zuoką”, - apgailestavo A.Meškauskas. Jis teigė girdėjęs, kad laišką dėl patalpų savivaldybei rašė ir VIMS mokykla.

“Akivaizdu, kad privataus kapitalo mokyklai, kurioje mokosi daug užsieniečių vaikų, miesto valdžia palankesnė nei mūsų, lietuvių vaikams”, - neslėpė apmaudo A.Meškauskas.

Direktoriai pasidalijo patalpas

VIMS direktorius Saimas Sajinas (Saim Sayin), išgirdęs “Respublikos” klausimą apie patalpų dalybas, pasiteisino prastomis lietuvių kalbos žiniomis ir nusiuntė pas savo pavaduotoją Jolantą Riaukienę. Ši patikino, kad mokykla savavališkai patalpų neužima.

“Ir ko tiems A.Vienuolio mokyklos tėveliams skųstis? Normalios tos patalpos, be to, mes jas dar ir suremontuosime...” - teigė J.Riaukienė.

Jai antrino ir Senamiesčio vidurinės mokyklos direktorė Liudmila Isajeva: “Buvo pasirašyta trišalė sutartis tarp mūsų, A.Vienuolio ir “Meridiano” mokyklų, kurioje iškeltos sąlygos, kad patalpos būtų suremontuotos taip, kaip reikalauja tėveliai”.

Tėvų atstovas A.Meškauskas minėtą sutartį palygino su išprievartautos moters sutikimu tekėti už prievartautojo.

“Labai aiškus įpareigojimas atlaisvinti klases, o mums skirtų patalpų remontas nugrūstas į rugpjūčio pabaigą. Jeigu remonto nepadarys, mes pagal sutartį negalėsime nieko reikalauti, nes atsakomybė už jos nevykdymą nenumatyta”.

- Kodėl susidaro toks įspūdis, kad savivaldybė palankiau vertina privačios mokyklos, mokančios už patalpų nuomą, interesus nei savo pačios įsteigtos mokyklos? - teiravosi “Respublika” savivaldybės administracijos Švietimo departamento Švietimo planavimo ir organizavimo skyriaus vedėjo Juliaus SKESTENIO.

- Ne, nuoma čia niekuo dėta. Bet toje privačioje mokykloje irgi vilniečių vaikai mokosi.

- Kodėl mokykloms, kurios neturi patalpų tinkamam vaikų ugdymui, leidžiama be saiko priimti naujų mokinių?

- Būtent. Įstatymas aiškiai apibrėžia, kad pirmiausia mokykla turi priimti mokinius iš to rajono, kurį aptarnauja. Ir kad direktoriai priiminėja vaikus iš kitur, nėra gerai.

- O privačioms mokykloms tas įstatymas galioja?

- Ne. Bet savivaldos įsteigtoms mokykloms galioja. Tikrai imsimės spręsti šią problemą.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"

__________________________________________________________________________________

____________________________

_________________