Centras vykdo projektą „Vyrų tėvystės mokymas“
Šiuo projektu siekiama:
- Padėti tėvams (vyrams) rasti artimą ryšį su savo vaikais nuo pat pradžių;
- Padėti suprasti tėvo buvimo svarbą vaiko vaikystėje ir vėliau jo gyvenime;
- Padėti suvokti, kokią atsakomybę (pareigas) tėvas turi prisiimti, kad gerai susiklostytų šeimyninis gyvenimas, ir kad lygiai būtų pasidalinta darbais su motina;
- Dalintis džiaugsmu ir baime dėl tapimo tėvu su kt. vyrais - kadangi vyrai nėra linkę aptarti tokius reikalus su savo tėvais (palyginus su tuo, kaip moterys bendrauja su savo motinomis prieš ir po nėštumo);
- Aptarti pasinaudojimo tėvystės atostogomis privalumus;
- Padėti suprasti, kaip rūpestis ir užsiėmimas vaiku gali atskleisti kt. gyvenimo aspektus ir paversti jį pilnavertišku;
7. Aptarti, kaip vaiku besirūpinantis tėvas gali tapti geru pavyzdžiu vaikui ir suteikti jam didesnį saugumo jausmą.
Pamąstymai Tėvo dienos proga
Vis daugiau šiuolaikinių moterų siekia karjeros, todėl vyrams tenka
labiau dalintis buities rūpesčiais. Aktyviau dalyvauti šeimos gyvenime
vyrus skatina ir tėvystės atostogos. Jomis noriai naudojasi daugelis
Europos ir ypač Šiaurės šalių vyrų.
Nors Lietuvoje tai dar nėra labai populiaru, visgi turime pripažinti,
kad mūsų šalis tikrai tolsta nuo pirmykštės bendruomenės, kadangi
didelis būrys vyrų pradeda nesigėdyti imti vaiko priežiūros atostogų.
„Sodros“ duomenimis, 2011 m. tėvystės atostogomis, kai jaunajam tėveliui
suteikiama galimybė gimus vaikui mėnesį būti šalia jo ir mamos,
pasinaudojo apie 12 tūkst. vyrų. O motinystės – tėvystės atostogų, iki
vaikui sueis 3 metai, išėjo tik 3 tūkst. vyrų. Iš viso tokių išmokų
gavėjų pernai buvo 43600. Taigi vyrai nesudaro nė 7 proc. motinystės –
tėvystės išmokų gavėjų skaičiaus. Panaši tendencija vyrauja pastaruosius
trejus metus. Kodėl ji nesikeičia? Pagrindinė to priežastis, manau –
stereotipinis požiūris į vaidmenis šeimoje. Ir tas požiūris, jeigu ir
keičiasi, tai labai pamažu. Bet tenka pripažinti, kad jauni vyrai vis
mažiau kreipia dėmesį į aplinkinių nuomonę ir renkasi tai, kas
naudingiau jų šeimoms – tai esminis skirtumas tarp jaunesnės ir vyresnės
kartos vyrų. Akivaizdu, kad vaiko priežiūros atostogas ima tas, kurio
atlyginimas mažesnis, nes šeimai finansiškai naudingiau.
Tačiau vis dažnesnė situacija, kai moteris turi geresnes perspektyvas
darbe negu vyras, bet vyrai nesiryžta eiti vaiko priežiūros atostogų,
nes bijo aplinkinių reakcijos. Slegia visuomenės požiūris, kad tai
nevyriška. Ar požiūris – aš atnešu pinigus, o tu auklėk, kaip nori –
tikrai vyriškas? Vyrų požiūrio į šeimą keitimas, jų vaidmens šeimos
gyvenime didinimas yra aktualūs ne tik jų žmonoms, vaikams, bet ir
patiems vyrams. Jie dažnai suvokia, kad nesutarimų šeimose priežastis –
vien darbui skirtas gyvenimas, kuriame šeima užima antraeilį vaidmenį.
Teikdami prioritetą karjerai, o namų ir šeimos rūpesčius, tuo pačiu ir
džiaugsmus palikę moterims, jie silpnina kontaktus su kitais šeimos
nariais, praranda artumo, dalyvavimo namų gyvenime jausmą, neberanda
savo vietos, išgyvena susvetimėjimą, sako, kad yra artimųjų nesuprasti.
Taip atsiranda sunkus vienišumo jausmas, kuris tampa įvairių žalingų
priklausomybių ir skyrybų pradžia.
Labai svarbus ir tėvo nebuvimo ar nepakankamo buvimo šeimoje aspektas.
Tėvams nedalyvaujant ar nepakankamai dalyvaujant vaikų auklėjime, jų
asmenybės formavimo ir vystymo procese mažėja tėvo autoritetas, netgi
prarandama vyriškos raiškos dimensija. Akivaizdu, kad ne tik vaiko
priežiūra, bet ir jo asmenybės ugdymu Lietuvoje užsiima daugiausiai
moterys. Juk neretai pastebime, kad tėvų susirinkimuose mokykloje
apsilanko daugiau mamyčių negu tėvelių. Tad išeitų, kad jos ne tik
verda, skalbia, valo, tikrina, kaip paruoštos pamokos, bet ir auklėja
vaikus kartu su mokytojais, kurių dauguma – taip pat moterys. O ką tuo
metu veikia tėveliai? Dirba? O gal ilsisi prie televizoriaus su
laikraščiu rankoje?
Rūpintis vaiku reikėtų ne priešokiais, o nuolat. Tyrimai rodo, kad tėvo
ir vaiko santykiai tampa tvirtesni ir ilgalaikiai, jei tėvas skiria
didesnį dėmesį vaikui jau nuo kūdikystės. Jei tėvas atlieka tik darbinio
arklio vaidmenį, ateis diena, kai jis pasijus nebereikalingas. Vienas
galimų būdų padėti vyrams grįžti į šeimą – skatinti juos dalyvauti vaiko
priežiūroje ir auklėjime. Įgyvendinti šį siekį galėtų padėti tėvystės
atostogos. Kai kuriose Skandinavijos šalyse dalis vaiko priežiūros
atostogų tėvui yra privalomos ir be pateisinamos priežasties jų
atsisakyti negalima. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje vyrai ir moterys apie
šeimą mąsto tradiciškai, nors moterys ir labiau linkusios manyti, kad
vyras turėtų daugiau dalyvauti šeimos gyvenime, tačiau dažnai bijo duoti
vyrui į rankas naujagimį, mano, kad jis nesugebės juo pasirūpinti. Tuo
tarpu JAV ar kitose Europos šalyse įsitvirtina „naujasis“ vyras:
rūpestingas, globojantis, švelnus, nenutolęs nuo šeimos. O Lietuvoje
jautresni moterų rūpesčiams, galvojantys apie vaikų auklėjimą vyrai yra
menkinami „tikrų” vyrų. Bet ar tikrai „tikras“ vyras turi būti
agresyvus, primetantis jėgą ir nepaisantis kitų nuomonės?
Straipsnio nuoroda:
Jauni vyrai nebijo laužyti pasenusių stereotipų
2010-06-12 18:05
Lietuva progresuoja. Pasak vyrų krizių ir informacijos centro (VKIC) steigėjo Algirdo Meškausko, mūsų šalis tolsta nuo pirmykštės bendruomenės, kadangi vis daugiau vyrų pradeda nesigėdyti imti motinystės (tėvystės) pašalpų vaiko priežiūros atostogoms.
Preliminariais „Sodros“ duomenimis, 2010 m. I ketvirtį tėvystės atostogomis (kai jaunasis tėvelis išeina mėnesio trukmės atostogoms, gimus vaikui) pasinaudojo apie 3 tūkst. tėvų. Jų atostogų vidutinė trukmė buvo 19,4 darbo dienų.
Per šių metų I ketvirtį motinystės (tėvystės) pašalpas gavo 3,8 tūkst. vyrų.
„Pirmiausia gal reikia pagalvoti, kodėl anksčiau vyrai tų atostogų neimdavo. Pagrindinė to priežastis – stereotipinis požiūris į vaidmenis šeimoje, – kalbėjo A. Meškauskas. – Didesnis tokias atostogas imančių vyrų skaičius rodo, kad tipiškas požiūris į vyrų vaidmenį šeimoje keičiasi.“
Štai, palyginimui, tėvystės pašalpomis per 2006 m. III ketvirtį pasinaudojo 1200 tėvų.
Pasak A. Meškausko, jauni vyrai vis mažiau dėmesio kreipia į tai, ką mano kiti, o žiūri, kas yra naudingiau jų šeimai. „Toks yra skirtumas tarp jaunesnės ir vyresnės kartos vyrų“, – pabrėžė VKIC steigėjas.
Visa tai lemia, pasak A. Meškausko, aplinka, ekonominiai pokyčiai. „Be abejo, daug įtakos turi ir pačios išmokos. Na, juk gyvename tokioje valstybėje, kur daugelis moteriškų sričių staiga tampa
A. Meškauskas minėjo ir tokias situacijas, kada moteris šeimoje turi geresnes perspektyvas darbe negu vyras ir tiesiog nenori eiti motinystės atostogų, tačiau nesiryždavo to daryti, nes bijojo aplinkinių reakcijos. „Šeimos manydavo, jog tai yra nevyriška, – pasakojo A. Meškauskas. – Daugelis juk bijo, kad iš jų gali juoktis. Vyrai neimdavo atostogų, nes slėgdavo visuomenės požiūris.“
Pasak jo, šiandien pamatyti vyrą, stumiantį vaikišką vėžimėlį, nėra didelis įvykis. „Žinote, kad daugelis vyrų yra nusiteikę tėvystei, matyti jau pirmajame etape – jiems rūpi, kokie drabužėliai, koks maistelis, koks vaiko ugdymas. Juos tai labai domina, – kalbėjo A. Meškauskas. – Džiugu, kad dingsta vyriškas požiūris „aš atnešu pinigus, o tu auklėk, kaip nori.“
Jo teigimu, vyrai tiesiog prisitaikė prie priverstinių aplinkos pokyčių, kadangi tikrų vyriškų darbų – statybos – rinka jaučia krizę, todėl aptarnavimo srityje dirbančios moterys yra susirūpinusios, kaip išsaugoti darbo vietą.
„Sugrįžti į pirmykštę bendruomenę mes tikrai neturėtume, manau, netgi moterys nebeužleistų pozicijų, kurias dabar yra pasiekusios visuomenėje. Nematau pagrindo tam grįžimui“, – teigė A. Meškauskas
Straipsnio nuoroda:
Imtasi priemonių traukti vyrus į šeimas
Vyrų krizių ir informacijos centras parengė tris Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektus. Viename iš jų numatyta, kad valstybės apmokamų vaiko priežiūros atostogų laikas pailgėtų, jeigu jų eitų vyras. Tuo atveju, jei visas atostogas paimtų tik vienas iš tėvų, tai ir toliau pašalpa būtų skiriama iki vaikui sukaks vieneri metai, kitaip sakant, niekas nesikeistų. Tačiau jei ne trumpiau kaip vieną mėnesį šių atostogų paimtų vaiko tėvas, pašalpa būtų mokama ilgiau: iki vaikui sukaks metai ir vienas mėnuo.
Kitame projekte vaiko priežiūros atostogų laikas lieka tokios pat trukmės kaip dabar (vieneri metai), tačiau jei atostogų eitų vyras, jis gautų didesnę pašalpą. Jeigu visas vaiko priežiūros atostogas imtų tik vienas iš tėvų, kaip ir iki šiol, motinystės (tėvystės) pašalpa būtų 60 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Tačiau jeigu tėvui suteiktų atostogų trukmė būtų ne trumpesnė kaip mėnuo, jų laikotarpiu ne trumpiau kaip vieną mėnesį ir ne ilgiau kaip tris mėnesius motinystės (tėvystės) pašalpa būtų jau 80 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Pasak Vyrų krizių ir informacijos centro steigėjo, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (buvusi Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. - Aut. past.) patarėjo Algirdo Meškausko, parengtus projektus ketinama perduoti Seimui.
Naujas vyro vaidmuo - šeimos žmogus
Algirdas Meškauskas įsitikinęs, jog valstybei būtų naudinga investuoti į naujo vyro vaidmens šeimoje kūrimą. "Kalbame ne apie pinigų parnešimą, bet apie geresnį klimatą šeimoje, - pabrėžė jis. - Tiek vyrams, tiek moterims būtų naudinga, kad vyrai matytų savo indėlį ir svarbą ne tik materialiai aprūpinant šeimą, ir bendraujant su jos nariais, auklėjant vaikus. Daugelis psichologų galėtų patvirtinti, kad daug problemų turi ir tos šeimos, kurios gauna gerus uždarbius. Nesutarimai negali būti siejami tik su materialine gerove."
Pašnekovo teigimu, Vakaruose padaryta daug tyrimų ir įrodyta, kad tie vyrai, kurie labiau dalijasi šeimos darbais, mažiau smurtauja. "Vyras turi susikurti kitokį santykį su namiškiais, ypač - su vaikais. Jis turi panaikinti vartotojišką požiūrį į save."
Stirpioji lytis jaučiasi vieniša
Absoliuti dauguma į Vyrų krizių centrą besikreipiančių interesantų, pasak A. Meškausko, išgyvena vienišumo jausmą, nors ir turi šeimą, vaikų. "Todėl, kad vyrai ir savanoriškai, ir iš dalies kitų stumiami, prisiima sau aprūpintojo įsipareigojimą, o tai praktiškai nelengva arba net neįmanoma, nes daugelis jų uždirba panašiai kaip ir žmonos. Vyras turi būti reikalingas ne tik kaip parnešantis pinigus, bet tiesiog kaip svarbus šeimai žmogus. Ši tiesa jau patikrinta kitose šalyse, kuriose naudojama daug priemonių, padedančių vyrus labiau įtraukti į šeimos rūpesčius."
Vakarų šalyse, kuriose, anot vyrų krizių specialisto, pastaruoju metu ypač daug dėmesio skiriama vyrų klausimams, pabrėžiama, kad tėvams nedalyvaujant arba mažai dalyvaujant vaikų auklėjimo procese, mažėja tėvo autoritetas, apskritai prarandama "vyriškos raiškos" dimensija, skurdinamas ne vien tėvų, bet ir vaikų gyvenimas. Anot pašnekovo, tyrimų duomenys liudija, jog vaiko ir tėvo ryšys tampa tvirtesnis, jei pastarasis rūpinasi atžala nuo kūdikystės.
"Pavyzdžiu gali būti Skandinavijos šalys, kuriose tėvystės atostogos daliJamos į dvi dalis. Jei didžiąją tėvystės atostogų dalį panaudoja motina, tai mažesniosios dalies (pavyzdžiui, 4 savaičių) ji nebegali panaudoti - tas laikas suteikiamas tėvui. Nepateikus motyvuoto aiškinimo, kodėl tėvas negali pasinaudoti jam skirtu vaiko priežiūros laikotarpiu, šis valstybės apmokamas laikotarpis pradingsta. Tokia pat procedūra taikoma ir moterims, kai didesne tėvystės atostogų dalimi naudojasi vyras", - pasakojo Algirdas Meškauskas.
Apklausė Seimo narius
Taigi vienas iš būdų traukti vyrus į šeimas yra skatinti juos prižiūrėti vaikus. Tą ir turėtų daryti minėta įstatymo naujovė.
Kadangi jos priėmimas priklauso nuo Seimo narių požiūrio, Vyrų krizių ir informacijos centras atliko Seimo narių apklausą.
Deja, pasak socialinių mokslų daktarės Lilijos Kublickienės, apklausoje dalyvavo nedaug Seimo narių, ypač neaktyvūs buvo vyrai.
Tarp apklaustųjų daugiau buvo prieštaraujančiųjų idėjai įteisinti palankesnes sąlygas vaiko priežiūros atostogų eiti vyrams. Apie trečdalį respondentų šiai minčiai pritarė. 71 proc. apklaustų moterų mano, kad tokia tvarka padėtų vyrams įsitraukti į šeimos rūpesčius, su tuo sutinka ir kas penktas apklaustas vyras. Bet vyrų grupėje dominuoja pozicija, jog įstatymais nieko pakeisti nepavyks, jei vyrai patys to nenorės (57 proc.).
Šeši procentai apklaustų seimūnų (beje, - vien moterys) imtųsi inicijuoti įstatymą dėl privalomo vyrų dalyvavimo vaiko priežiūroje, imant bent dalį tėvystės atostogų.
Taigi dauguma apklasoje dalyvavusių Seimo narių teigė, kad iniciatyvos priimti tokį įstatymą nesiimtų, bet, jei kas ją iškeltų, - palaikytų. Tad Algirdas Meškauskas linkęs apklausos rezultatus vertinti teigiamai.
Pasak L. Kublickienės, apklausa atskleidė, kad moterų ir vyrų požiūris į šią problemą yra labai skirtingas. Moterų atsakymai buvo radikalesni, o vyrai laikėsi atsargesnės pozicijos.
Tikslas pateisina priemones
Tėvystės atostogų per metus Lietuvoje eina apie 400 vyrų (t.y. 1 proc. vyrų nuo santuokų, kuriose gimsta vaikai).
"Vakarų ekspresas" pasidomėjo, kiek vyrų didžiosiose Klaipėdos miesto įmonėse yra pasinaudoję tėvystės atostogų teise. Paaiškėjo, kad daugelyje įmonių apskritai nebuvo tokių atvejų arba buvo vienas kitas per keletą metų.
A. Meškauskas pripažįsta, jog tokią situaciją lemia ne tik įstatymų netobulumas, bet ir stereotipai, konservatyvus vyro ir moters vaidmens supratimas. Daugeliui vyrų atrodo, kad auginti vaikus yra tik motinos pareiga. Be to, vyrai dažniausiai uždirba daugiau nei moterys, tad šeima renkasi finansiškai palankesnį variantą.
Vyrų krizių ir informacijos centro steigėjas, paklaustas, ar įstatymo pataisos projektas, suteikiantis palankesnes sąlygas vyrams, nepažeidžia lygių vyrų ir moterų galimybių, atsakė remdamasis Lygių galimybių įstatymu, kuris esą leidžia taikyti laikinąsias specialiąsias priemones, naudingas vienai iš lyčių, jei tai daroma siekiant pakeisti netikusią situaciją į gera. "Lygių galimybių įstatymas pažeistas nebūtų, tai kaip tik padėtų išlyginti situaciją. Juk tiek kalbama, kad moterys daug daugiau laiko sugaišta su vaiku nei vyrai."
Ką pasakytų vaikai?
Kalbant apie lygias mamos ir tėčio teises bei galimybes rūpintis savo vaiku, nevalia pamiršti ir paties vaiko teisių į laimingą vaikystę...
Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos psichologės Rasos Zinkevičienės pasiteiravome, kuriam iš tėvų ji rekomenduotų imti vaiko priežiūros atostogų, jei visų pirma paisytume mažylio gerovės.
Specialistė neabejojo, kad vaikas geriau jaučiasi šalia motinos, tačiau pabrėžė, jog tėtis tėčiui nelygu. Kai kurie tėveliai su vaikais tvarkosi geriau nei motinos, tačiau tokie vyrai - labai retos išimtys.
"Kūdikiui reikia ir mamos, ir tėčio. Jie abu turi savas funkcijas. Tačiau šiandien ne kiekvienai šeimai pavyksta išlaikyti šią pusiausvyrą. Įstatymo naujovė, nors ir neideali kūdikio psichinės sveikatos požiūriu, yra sveikintina. Jame numatoma pagalba šeimai, kurioje dėl kokių nors priežasčių mama kūdikio prižiūrėti negali. Visgi geriau tėtis negu samdyta auklė."
Giedrė PETKEVIČIŪTĖ
Straipsnio nuoroda:
Tėvystės atostogos tikriems vyrams
Paskelbta 2003-12-01
Šeimos ir moterų rūpesčiams jautresni, vaikų auklėjimui neabejingi vyrai yra menkinami, nes, didžiosios visuomenės dalies supratimu, tikras vyras - tai agresyvus, primetantis jėgą, visiems vadovaujantis stipriosios lyties atstovas
Vis daugiau šiuolaikinių moterų siekia karjeros, todėl vyrams tenka perimti iš jų buities naštos dalį. Taip stiprioji lytis atranda namų ruošos ir vaikų priežiūros pasaulį, kuriame yra ne tik rūpesčių, bet ir džiaugsmų. Sugrįžti į šeimą ir aktyviau dalyvauti jos gyvenime vyrus galėtų paskatinti tėvystės atostogos. Jomis noriai naudojasi daugelis Europos ir Skandinavijos šalių vyrų, tačiau Lietuvoje tai nepopuliaru.
Neberanda vietos
“Vyrų požiūrio į šeimą keitimas, jų vaidmens šeimos gyvenime didinimas yra aktualūs ne tik jų žmonoms, vaikams, bet ir patiems vyrams”,- įsitikinęs Vyrų krizių ir informacijos centro projekto vadovas Algirdas Meškauskas. Į šį centrą ateinantys ieškoti pagalbos vyrai ir patys dažnai suvokia, kad jų problemų priežastis - vien darbui skirtas gyvenimas, kuriame šeima užėmė antraeilį vaidmenį.
“Atiduodami prioritetą socialinei ar profesinei karjerai, o namų ir šeimos rūpesčius (tuo pačiu ir džiaugsmus) palikę moterims, jie silpnina kontaktus su kitais šeimos nariais, praranda artumo, dalyvavimo namų gyvenime jausmą, neberanda savo vietos, išgyvena susvetimėjimą, sako, kad yra nesuprasti”, - aiškina A.Meškauskas.
Pasak projekto vadovo, labai svarbus ir kitas tėvų nebuvimo ar nepakankamo buvimo šeimoje aspektas - tai tėvystės ir vaikų auklėjimo vienpusiškumo problemos. Tėvams nedalyvaujant ar nepakankamai dalyvaujant vaikų auklėjime, jų asmenybės formavimo ir vystymo procese mažėja tėvo autoritetas ir netgi prarandama vyriškos raiškos dimensija.
“Praėjusį savaitgalį su sūnumi nuėjau į “Lėlės” teatrą. Įdomu, kad aš nieko nesakiau, o sūnus apžvelgęs salę tuoj pastebėjo, kad daugumą vaikų į teatrą atvedė mamytės. Visoje nemažoje salėje suskaičiavome tik 5 tėvelius. Akivaizdu, kad ne tik vaiko priežiūra, bet ir jo asmenybės ugdymu Lietuvoje užsiima daugiausiai moterys”, - pasakoja A.Meškauskas.
Reikšmingos smulkmenos
Kažin, ką tuo metu veikia tėveliai? Gal verda pietus? Dirba net ir savaitgalį? Ilsisi prie televizoriaus su laikraščiu rankoje? Vien tik mamytės dažniausiai sėdi ir tėvų susirinkimuose mokykloje. Tad išeitų, kad jos ne tik verda, skalbia, valo, tikrina, kaip paruoštos pamokos, bet ir auklėja vaikus kartu su mokytojais, kurių dauguma taip pat moterys.
“Rūpintis vaiku reikėtų ne priešokiais, o nuolatos. Tėvui turėtų rūpėti, kokie kūdikiui perkami marškinėliai, maistelis, kas, kaip manoma, yra tik moterų reikalas. Iš tiesų tai yra ne smulkmenos, o kelias prie kur kas gilesnių dalykų”, - svarsto A.Meškauskas.
Lietuvoje vaikų apranga paprastai rūpinasi mamos. Ispanijoje teko stebėti, kaip sezono pradžioje visa šeima su močiutėmis, seneliais, abiem tėvais savaitgalį visi kartu išrenka, ko reikia vaikams, tarp kurių yra ir krūtimi maitinamas kūdikis - nuo madingų batų iki pižamos. Ilgi ginčai, triukšmas, klegesys, kol suderinamos nuomonės. Paskui visi, nešini spalvotais maišeliais, nepraradę geros nuotaikos traukia į kavinę pietauti.
Tyrimai rodo, kad tėvo ir vaiko santykiai tampa tvirtesni ir ilgiau išlieka, jei tėvas skiria didesnį dėmesį vaikui jau nuo kūdikystės. Jei tėvas atlieka tik darbinio arklio vaidmenį, ateis diena, kai jis pasijus nebereikalingas. Vienas galimų būdų padėti vyrams grįžti į šeimą - skatinti juos betarpiškai dalyvauti vaiko priežiūroje ir auklėjime. Įgyvendinti šį siekį galėtų padėti tėvystės atostogos.
Siūlo keisti įstatymus
Ir šiandien Lietuvos vyrai turi galimybę išeiti vaiko priežiūros atostogų. Darbo kodeksas bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas numato vienodas vaiko priežiūros atostogų garantijas moterims ir vyrams. Tačiau tokia teise naudojasi vos 1 proc. jų. Todėl reikėtų koreguoti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą taip, kad dalis šių atostogų būtų suteikiama tik vyrui.
Manoma, kad ši dalis galėtų būti ne mažesnė nei 4 savaičių ir ne ilgesnė nei 3 mėnesių trukmės. Nenurodžius motyvuotos priežasties, dėl kurios tėvas negali išeiti šių atostogų, ši jų dalis būtų prarandama, mama ja pasinaudoti negalėtų. Paskatinimu vyrams bent mėnesį pabūti su savo mažu vaiku galėtų tapti ir didesnė tėvystės pašalpa, mokama už laikotarpį, kai vaiką prižiūri tėvas.
Siūloma, kad ji siektų ne 60 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, kiek gauna su vaiku būnanti motina, bet 80 proc. Tuomet šeima, kurios pagrindinis pajamų šaltinis yra vyro atlyginimas, ne tiek daug prarastų šeimos galvai atostogaujant, ir tai būtų paskata neatsisakyti šios galimybės. Beje, kai kuriose Skandinavijos šalyse dalis vaiko priežiūros atostogų tėvui yra privalomos ir be pateisinamos priežasties jų atsisakyti negalima.
Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė mano, kad daug moterų, ypač tų, kurios turi tikslą ne vien auginti vaikus, bet ir daryti karjerą, norėtų su vyru pasidalyti vaidmenimis. “Esu įsitikinusi, kad vyrai taip pat nori aktyviau dalyvauti šeimos gyvenime. Tačiau dažna moteris bijo duoti vyrui į rankas naujagimį, mano, kad jis nesugebės juo pasirūpinti”, - aiškina kontrolierė ir ragina moteris įsileisti vyrus į šeimos gyvenimą, patikėti jiems atžalų priežiūrą.
Dar nepribrendome?
Tačiau didžioji visuomenės dalis siūlymą įteisinti tėvystės atostogas vertina skeptiškai. Tokį požiūrį patvirtina ir neseniai atlikta Seimo narių apklausa. Matyt, ši problema jiems neatrodo verta dėmesio. Iš 137 Seimo narių vos 35 rado laiko atsakyti į jiems pateiktos anketos klausimus. Tarp jų tebuvo pusė Seimo narių moterų. Kitos nematė reikalo išsakyti savo nuomonę.
Nors dauguma tyrimo dalyvių suvokia, kad ne vien motinos, bet ir tėvo vaidmuo bei tėvystės atostogos yra reikšmingos vaiko auklėjimui, tik trečdalis pasisako už atitinkamą įstatymų pakeitimą. Vyrai abejoja, kad tai skatins pasinaudoti tėvystės atostogomis: Lietuvoje žmonės tam nesubrendę, nėra sąlygų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo ir lygių galimybių skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Šliužienė sako, kad Europos Komisija yra priėmusi direktyvą, kuri reglamentuoja tėvystės atostogas. Direktyva nustato minimalų šių atostogų laikotarpį - ne mažiau kaip po 3 mėnesius tėvui ir mamai.
Teisė į šias atostogas yra suteikiama dirbančiai motinai ir tėvui individualiai, t.y. be teisės jas ,,perleisti” vienas kitam. Jas galima imti iš karto visas arba dalyti savaitėmis, dienomis ar net darbo dienos dalimis (pvz. pusė darbo dienos). Direktyva sako, kad turi būti nustatyta tvarka, kada informuoti darbdavį apie numatomas atostogas, kaip suderinti su darbdaviu atostogų grafiką. Darbdavys neprivalo šių atostogų apmokėti.
Atsižvelgiant į minėtos direktyvos reikalavimus numatoma papildyti Lietuvos darbo kodeksą nustatant dirbančiai vaiko motinai ir tėvui individualią garantiją į mažiausiai trijų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogas. Be to, Darbo kodekse reikėtų nustatyti ir aiškesnę šių atostogų suteikimo tvarką.
Nuostatos formuojasi vaikystėje
“Lietuvoje vyrai ir moterys mąsto apie šeimą tradiciškai, nors moterys labiau linkusios manyti, kad vyras turėtų daugiau dalyvauti šeimos gyvenime.
Tuo tarpu JAV, Europos šalyse įsitvirtina naujasis vyras, rūpestingas, globojantis, švelnus, nenutolęs nuo šeimos. Mums dar iki to toli ir vargu ar įstatymai ką nors iš esmės pakeis. Turės pasikeisti visa karta”, - tikina Vytauto Didžiojo universiteto V.Kavolio tarpdisciplininių studijų centro atstovas Artūras Tereškinas.
Dažnai vyrai, kurie atsigręžia į šeimą, yra jautresni moterų rūpesčiams, galvoja apie vaikų auklėjimą, “tikrų” vyrų yra numenkinami. “Tikras vyras jų ir didžiosios visuomenės dalies supratimu yra tikrai ne tas, kuris tupinėja apie vaikus. Tai agresyvus, primetantis jėgą, visiems vadovaujantis stipriosios lyties atstovas”,- svarsto Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė.
Visuomenėje vyrauja tikrų vyrų hegemonija ir tai jie visiems primeta savo supratimą. Juolab kad jų rankose yra ir valdžia. M.Jankauskaitės nuomone, tai patvirtina ir Seimo narių apklausa. Jei Seime būtų daugiau moterų, kurias vyrai nenoriai įsileidžia į politiką, įstatymas, numatantis palankesnes sąlygas tėvystės atostogoms įgytų kur kas daugiau šansų susilaukti palaikymo ir būti priimtas.
“Kalbėdami apie berniukų auklėjimą turime atsižvelgti į egzistuojančią lyčių sistemą ir vyriškumo sampratą. Į tai turėtų būti atkreiptas dėmesys švietimo sistemoje. Juk nei vidurinėse, nei aukštosiose mokyklose lyčių studijų pagrindai neįdiegti. Mūsų sampratą formuoja filmai, reklama, aplinkinių elgesys, todėl moterys nedrįsta iš vyro pareikalauti vaikui šluostyti užpakaliuką, bijodamos, kad taip pasikėsins į jo vyriškumą”, - aiškina pašnekovė.
Svarbu siekti, kad nuostatos būtų keičiamos jau darželyje, jautriai reaguoti, kaip reprezentuojamos lytys net ir vaikiškose knygelėse. Jose moteriškas personažas dažniausiai vaizduojamas prie puodų, o vyriškas šalia kompiuterio ar mašinos. Tuomet ir formuojasi požiūris. Tai daryti per vėlu, kai vyras tampa tėvu, mąsto M.Jankauskaitė.
