2011-06-10

Vyrai – visuomenės požiūrio į tėvystę įkaitai




Šis straipsnis iš DELFI interneto vartų.
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=46268139

Inga Saukienė, www.DELFI.lt
2011 birželio mėn. 4 d. 22:13

Vyrų krizių ir informacijos centro įkūrėjo Algirdo Meškausko manymu, tėvystės supratimas mūsų visuomenėje vis dar lieka stereotipinis – tai šeimos išlaikytojas. Greičiausiai jis dar ilgai nesikeis. Jei ir vyksta pokyčiai, jie vyksta vyrų galvose, bet ne visuomenės požiūryje į juos. Prie neigiamo tėvo įvaizdžio formavimo, deja, prisideda ir pačios mamos, neįsileisdamos vyro į kasdienius jos ir vaiko rūpesčius bei nuolat gąsdindamos juo vaiką.
Smurtas šeimoje neretai siejamas su naujagimio atsiradimu
„Didžiajai daliai vyrų vaikai yra labai svarbūs. Vaikas turi labai didelę įtaką santykiams šeimoje, deja, ne visada teigiamą. Yra tyrimų, įrodančių, kad smurtas šeimoje labai susijęs su pirmo vaiko gimimu. Bėda ta, kad berniukams nuo mažens neaiškinama, kokios pareigos jų laukia šeimoje, todėl daugeliui naujas vaidmuo kelia nepakeliamą įtampą, baimę. Jie nesusitvarko su šia netikėta didele atsakomybe“, - svarstė pašnekovas.
Anot A. Meškausko, kaip bebūtų gaila, tėvas mūsų visuomenėje vis dar išlieka baudėjas. Tokį įvaizdį kuria pati moteris, vaiką gąsdindama – esą pargrįš tėvelis ir tuomet parodys.
„Vyras galbūt niekada vaiko nė pirštu nepalietė, bet vaikas nuolat gąsdinamas. Žinant, kad vyrai vaikams skiria mažiau dėmesio, teisindamiesi, kad daug dirba ir mažai būna namie – ir taip yra iš tiesų, jų ryšys su vaikais silpnesnis, o dar jie atsiduria ir baudėjo vaidmenyje. Taigi daugelis vyrų turi mažą savo vaikų pasitikėjimą. Tai reiškia, kad vyrai daug ko nesužino, kaip klostosi vaiko gyvenimas, kas jam rūpi, kokios jo problemos. Viskas lieka taip, kaip sugeba mama suorganizuoti, bet nemanau, kad moterys visada viską išmano geriau ir teisingiau pataria.
Didžioji dalis vyrų, kurie ateina pas mus, skundžiasi vienišumu. Nors jie turi šeimą, nesusikuria ryšio su artimaisiais. Jie ištisomis dienomis dirba, stengiasi kuo daugiau uždirbti, tačiau dažniausiai nepavyksta, kiek patys ir kiti norėtų, tačiau vis tiek trokšta, kad juos vertintų. Deja, emocinis ryšys yra labai silpnas arba jo visai nėra, visi šeimos nariai seniai susikūrę savo gyvenimus, turi savo interesų ratą – tiek žmona, tiek vaikai. Ir kažką pakeisti jau vėlu, juolab kad ir vyro įgūdžiai bendrauti nesusiformavę. Save pateikti kaip jausmingesnį ir reikalingą ne tik dėl materialinės naudos jau būna sunku“, - teigė vyrų problemų ekspertas.
Todėl labai svarbu, kad vyras dėtų visas pastangas dalyvauti vaiko gyvenime nuo pat gimimo. Moterims šiuo atžvilgiu lengviau. Joms daug kas gaunasi savaime, per kasdienius darbus, žaislus, per maitinimą, pagaliau per geresnį supratimą, kas yra motinystė, nes mergaitės, skirtingai nei berniukai, jai ruošiamos. Jau pats gimdymas sutvirtina moters ir vaiko ryšį, jis užsimezga natūraliai. Vyras iš šios zonos išstumiamas: „Nelįsk čia, aš pati susitvarkysiu, tu geriau padaryk tą ir tą“.
„Vėliau jau ir jam gerai, kad nereikia lįsti. Užtat jis gali pažvejoti, pamedžioti, į alaus barą su draugais nueiti. Jei ir atsiranda mintis, kad būtų neblogai kur nors su vaiku nueiti, tikrai ne su tokiu, kuris dar nevaikšto, o jei ir vaikšto, dar nešneka, o jei ir šneka – vis tiek dar žiopliukas. Tačiau kai vaikas paauga, traukinys jau būna išvykęs. Ir tėvas savyje neturi nusiteikimo bei įpročio bendrauti su vaiku, ir vaikas yra atpratęs nuo tėvo. Natūralu, kad vyrui apmaudu: jis vargo, dirbo, stengėsi, jo manymu, nuoširdžiai, dėl artimųjų, tačiau ryšio su jais neturi – nei pagarbos, nei dėkingumo.
Nesakau, kad reikia kratytis atsakomybės aprūpinti šeimą, tačiau tai neturi būti pagrindinis tikslas. Nereikia galvoti, kad pagarbą galima užsitarnauti daiktais. Reikalingas turi būti kasdien, kad vaikas tave gerbtų ir mylėtų, net jei nesugebėsi jam kažko nupirkti. Labai svarbu vaikui parodyti, kiek pastangų tėvams kainuoja, kad jis gautų visa tai, ką gauna. Aš visada žaviuosi klausydamasis turtingų žmonių, kurie sugeba apriboti vaikų poreikius. Ypač vyrai dažnai persistengia kompensuodami savo nebuvimą namuose. Taip jie patys pripratina vaiką žiūrėti į juos kaip į piniginę. Galbūt aš sutirštinu spalvas, vardinu kraštutinumus, bet tai yra“, - sakė A. Meškauskas.
Tėvas – baudėjas ir pinigų darymo mašina
Pašnekovas pastebi, kad ir moterims vyras labai dažnai yra tik naudos nešėjas. Tiesa, moters požiūris į vyrą priklauso nuo jos amžiaus ir socialinės padėties. Jei moteris finansiškai savarankiška, turi pagrindą po kojomis, ji nesureikšmina vyro teikiamos materialinės naudos.
„Tačiau didžioji dalis moterų, ypač jaunos merginos, vis dar mato galimybę per vyrą susikurti gerovę. Trūksta savarankiškumo mūsų moterims. Skandinavų patirtis ir jų tyrimai rodo, kad moterys, kurios tuokiasi vyresniame amžiuje, kai jau yra baigusios mokslus, turi darbą, pagrindą po kojomis, jos nebeieško sponsoriaus, o žiūri, koks žmogus. Tai patvirtina ir skyrybų statistika – jaunos poros skiriasi dažniau ne susituokusios vyresniame amžiuje.
Reikia pripažinti, kad ir vyrai labai akcentuoja savo materialinę pusę, norėdami atkreipti į save moterų dėmesį. Vėliau lazda atsisuka kitu galu. Per trumpą laiką paprasta sužavėti prabangiu automobiliu ar stora pinigine, tačiau vėliau gyvenant nepavyksta to lygio išlaikyti. Todėl aš visada patariu vyrams iš pradžių rodyti mažiau nei jie turi iš tikrųjų. Beje, mūsų centre lankosi vyras, kuris po dviejų skyrybų nusprendė slėpti savo prabangų automobilį bei namą ir atkakliai ieško tos, kurią sužavės ne jo turtai, o jis pats“, - pasakojo A. Meškauskas.
Anot jo, didžiausia mūsų šeimų bėda – tolerancijos ir pagarbos vienas kitam stoka. „Jei šeimai tinka tradicinis tėvo įvaizdis, tegu jie taip ir gyvena. Tačiau reikia netrukdyti tiems, kurie nori keistis. Jei žmogus nori eiti tėvystės atostogų, nesijuokime iš jo, o drąsinkime. Jei moteris nori siekti karjeros, ji yra gabi kažkam, nesakykime, kad jos vieta prie puodų ir vaikų. Reikia daugiau tolerancijos – tiek sutuoktiniui, tiek savo vaikams.
Vaiko taip pat negalima laikyti savo nuosavybe. Žinoma, daug lengviau jį formuoti brutalumu, o ne per pagarbą, susiklausymą, stipraus ryšio susikūrimą. Tačiau jeigu vaikas taip gerbs savo tėvą, kad net jo mimikos pasikeitimas jam bus didžiausia bausmė, nereikės jokių kitų priemonių. Dažnai vyrai sako: „Jei tėvas nebūtų man įkrėtęs diržo, nebūčiau tapęs žmogumi, tačiau kai užvožė, iškart gerti ar rūkyti mečiau“. Tačiau kai pradedi tikslintis, paaiškėja, kad tėvas sūnaus nemušdavo – buvo tik tas vienintelis kartas. Ir iš tiesų ne mušimas pakeitė žmogaus elgesį, o jis taip gerbė ir mylėjo tėvą, kad buvo sukrėstas jo pykčio, kurį šis sugebėjo išreikšti tik tokia forma. Jei tėvas nebūtų sūnaus mušęs, o tik gerai išbaręs, rezultatas būtų tas pats. O kitą, būna, muša, bet niekas nesikeičia, nes jis nejaučia pagarbos“, - svarstė pašnekovas.
Visgi A. Meškauskas šviesą tunelio gale mato. Jauni vyrai, kuriuos pašnekovui tenka sutikti tėvystės kursuose, nėščiųjų mokykloje, mažiau priklausomi nuo stereotipinių visuomenės nuostatų ir dažniau renkasi tai, kas jiems patiems reikalinga. Tiesa, pokyčiai gal ir nėra tokie ryškūs, kokių norėtųsi. Pavyzdžiui, pašalpas už ilgąsias vaiko priežiūros atostogas vidutiniškai kas mėnesį gauna per 3 tūkst. vyrų. Galimybe išeiti mėnesio tėvystės atostogų, gimus vaikui, pernai pasinaudojo 12,4 tūkst. vyrų. Tai kiek daugiau nei trečdalis iš visų tėvų, kuriems gimė vaikai.
„Tie, kurie ima tėvystės atostogas, yra naujo požiūrio vyrai. Jiems rūpi ne tai, kaip juos vertina aplinkiniai, bet tai, kas yra naudingiau šeimai. Tai ir yra tikrasis vyriškumas – ne duoti į snukį, užsispirti ir laikytis savo susigalvotų tiesų, bet priimti sprendimą, kuris yra naudingas, negalvojant apie įvaizdį ir stereotipinį vertinimą“, - įsitikinęs pašnekovas.