2012-05-25

Renginys įvyko:) Dėkoju Romualdui Šemetai - Nėščiųjų sveikatingumo mokyklos "Mama, tėtis ir Aš" vadovui, Arkadijui Vinokurui – aktoriui, žurnalistui, rašytojui, Arūnui Kurui – psichologui, psichoterapeutui, Romaldui Navickui – mokytojui, renginių režisieriui, visiems dalyviams.

Dėkoju portalui www.balsas.lt ir Baltijos televizijai už informavimą apie renginį.

Paskaityti galima čia:
http://www.balsas.lt/m/naujiena/601693


___________________________________________________________________________


Su sūnumi Agniu buvome koncerto "Ačiū tau, tėte..." , kuris vyko Vilniaus Rotušėje gegužės 31 dieną, dalyviai.
Apie renginį informacija čia:

http://odetevui.jimdo.com/apie-projektą/dalyviai/




______________________________
Pirmasis birželio sekmadienis paskelbtas Tėvo diena.
Ta proga Vyrų krizių ir informacijos centras, kurio steigėjas esu, organizuoja renginį „Tėvas stotyje“.
Renginys „Tėvas stotyje“ vyks birželio 3 d. nuo 12.00 iki 13.30 val. Vilniaus geležinkelio stotyje.
Jo metu bus kalbama apie tėvo vaidmenį šeimoje, apie vyro ir moters socialinius vaidmenis, apie smurto buityje sprendimus, apie kitas aktualias tėvams problemas. Renginio metu bus skaitomi eilėraščiai, grojama gitara.

Geležinkelio stotis pasirinkta kaip simbolis, kuris padėtų atkreipti dėmesį į Tėvo dieną. Stotis, tai kelionės, išvykimo ir grįžimo, migracijos, laukimo, net vienišumo simbolis.


Pamąstymai Tėvo dienos proga

Vis daugiau šiuolaikinių moterų siekia karjeros, todėl vyrams tenka labiau dalintis buities rūpesčiais. Aktyviau dalyvauti šeimos gyvenime vyrus skatina ir tėvystės atostogos. Jomis noriai naudojasi daugelis Europos ir ypač Šiaurės šalių vyrų.

Nors Lietuvoje tai dar nėra labai populiaru, visgi turime pripažinti, kad mūsų šalis tikrai tolsta nuo pirmykštės bendruomenės, kadangi didelis būrys vyrų pradeda nesigėdyti imti vaiko priežiūros atostogų. „Sodros“ duomenimis, 2011 m. tėvystės atostogomis, kai jaunajam tėveliui suteikiama galimybė gimus vaikui mėnesį būti šalia jo ir mamos, pasinaudojo apie 12 tūkst. vyrų. O motinystės – tėvystės atostogų, iki vaikui sueis 3 metai, išėjo tik 3 tūkst. vyrų. Iš viso tokių išmokų gavėjų pernai buvo 43600. Taigi vyrai nesudaro nė 7 proc. motinystės – tėvystės išmokų gavėjų skaičiaus. Panaši tendencija vyrauja pastaruosius trejus metus. Kodėl ji nesikeičia? Pagrindinė to priežastis, manau – stereotipinis požiūris į vaidmenis šeimoje. Ir tas požiūris, jeigu ir keičiasi, tai labai pamažu. Bet tenka pripažinti, kad jauni vyrai vis mažiau kreipia dėmesį į aplinkinių nuomonę ir renkasi tai, kas naudingiau jų šeimoms – tai esminis skirtumas tarp jaunesnės ir vyresnės kartos vyrų. Akivaizdu, kad vaiko priežiūros atostogas ima tas, kurio atlyginimas mažesnis, nes šeimai finansiškai naudingiau.

Tačiau vis dažnesnė situacija, kai moteris turi geresnes perspektyvas darbe negu vyras, bet vyrai nesiryžta eiti vaiko priežiūros atostogų, nes bijo aplinkinių reakcijos. Slegia visuomenės požiūris, kad tai nevyriška. Ar požiūris – aš atnešu pinigus, o tu auklėk, kaip nori – tikrai vyriškas? Vyrų požiūrio į šeimą keitimas, jų vaidmens šeimos gyvenime didinimas yra aktualūs ne tik jų žmonoms, vaikams, bet ir patiems vyrams. Jie dažnai suvokia, kad nesutarimų šeimose priežastis – vien darbui skirtas gyvenimas, kuriame šeima užima antraeilį vaidmenį. Teikdami prioritetą karjerai, o namų ir šeimos rūpesčius, tuo pačiu ir džiaugsmus palikę moterims, jie silpnina kontaktus su kitais šeimos nariais, praranda artumo, dalyvavimo namų gyvenime jausmą, neberanda savo vietos, išgyvena susvetimėjimą, sako, kad yra artimųjų nesuprasti. Taip atsiranda sunkus vienišumo jausmas, kuris tampa įvairių žalingų priklausomybių ir skyrybų pradžia.

Labai svarbus ir tėvo nebuvimo ar nepakankamo buvimo šeimoje aspektas. Tėvams nedalyvaujant ar nepakankamai dalyvaujant vaikų auklėjime, jų asmenybės formavimo ir vystymo procese mažėja tėvo autoritetas, netgi prarandama vyriškos raiškos dimensija. Akivaizdu, kad ne tik vaiko priežiūra, bet ir jo asmenybės ugdymu Lietuvoje užsiima daugiausiai moterys. Juk neretai pastebime, kad tėvų susirinkimuose mokykloje apsilanko daugiau mamyčių negu tėvelių. Tad išeitų, kad jos ne tik verda, skalbia, valo, tikrina, kaip paruoštos pamokos, bet ir auklėja vaikus kartu su mokytojais, kurių dauguma – taip pat moterys. O ką tuo metu veikia tėveliai? Dirba? O gal ilsisi prie televizoriaus su laikraščiu rankoje?

Rūpintis vaiku reikėtų ne priešokiais, o nuolat. Tyrimai rodo, kad tėvo ir vaiko santykiai tampa tvirtesni ir ilgalaikiai, jei tėvas skiria didesnį dėmesį vaikui jau nuo kūdikystės. Jei tėvas atlieka tik darbinio arklio vaidmenį, ateis diena, kai jis pasijus nebereikalingas. Vienas galimų būdų padėti vyrams grįžti į šeimą – skatinti juos dalyvauti vaiko priežiūroje ir auklėjime. Įgyvendinti šį siekį galėtų padėti tėvystės atostogos. Kai kuriose Skandinavijos šalyse dalis vaiko priežiūros atostogų tėvui yra privalomos ir be pateisinamos priežasties jų atsisakyti negalima. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje vyrai ir moterys apie šeimą mąsto tradiciškai, nors moterys ir labiau linkusios manyti, kad vyras turėtų daugiau dalyvauti šeimos gyvenime, tačiau dažnai bijo duoti vyrui į rankas naujagimį, mano, kad jis nesugebės juo pasirūpinti. Tuo tarpu JAV ar kitose Europos šalyse įsitvirtina „naujasis“ vyras: rūpestingas, globojantis, švelnus, nenutolęs nuo šeimos. O Lietuvoje jautresni moterų rūpesčiams, galvojantys apie vaikų auklėjimą vyrai yra menkinami „tikrų” vyrų. Bet ar tikrai „tikras“ vyras turi būti agresyvus, primetantis jėgą ir nepaisantis kitų nuomonės?

Algirdas Meškauskas,







2012 m. gegužės 25 d. dalyvavau Seime surengtame Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo vienų metų jubiliejaus paminėjime.

Nors rezultatais džiaugiamasi, tačiau užsiminta, kad vien išvarę iš namų smurtautojus problemos neišspręsime. Konferencijoje, kurioje dalyvauja įvairių organizacijų atstovai ir garbingi svečiai iš užsienio, buvo akcentuota, kad šio įstatymo priėmimas – didelis žingsnis stiprinant žmogaus teisių apsaugą Lietuvoje.

2012-05-24





Gegužės 19 d. dalyvavau „Poezijos pavasario“ renginiuose Varėnos rajone.

Salovartėje vyko „Naujosios Romuvos“ ir „Nemuno“ –  renginys - poezija kaip bendravimo būdas

Vėliau vykome į Marcinkonis, kur Dzūkijos nacionalinio parko etnografinėje sodyboje-muziejuje vyko „Poezijos pavasario“ vakaronė.

Skaičiau savo eilėraščius, klausiausi kitų poezijos, susipažinau su nuostabiais žmonėmis.

Apie renginį skaitykite:
http://www.danielius.net/?p=30086